prišalti

prišalti
prišálti, prišą̃la (-sta; Ser, prìšala, prišal̃na Krš, Užv), prišãlo (prìšalė) K, I, Š, Rtr, NdŽ, , ; R, , N, L, LL196 1. intr. K šąlant prikibti: Sniegas prie žemės prišãlęs KI61. Nugrius kur [girtas] i prišal̃s in žemę Klt. Duodi duodi šitus velėjimus, net ant lentą prišąlì Šmn. Žiemą rūbai an jo prišą̃la Dg. Tas vilkas inkišo uodegą, laikė laikė, pakol prišalo BsPIV286. | prk.: Nutirpo Bauba ir prie žemės prišalo K.Bor. ^ Nuejo boba rasalo ir pati prišãlo (sakoma apie ilgai negrįžtantį) Pns. Ir nuej[o] rasalo, ir šikna prišalo LLDI529(Btrm). | tr.: Išėjo boba rasalo ir dugną prišalo Mrj. 2. intr. J prisikaupti šalėsių, ledų: Žiemos čėse kiaulių loviai teip prišáldavo, jog reikdavo su kirviu iškapot ėdalo likučius Skrb. Mūsų gurbe teip šalta, kad net loviai prišą̃la Ds. Čia ledų buvo prišãlę murmulas didžiausias Jrb. Šeimininkas nubraukė žemyn nusvirusius, prišalusius ūsus .prk. priskresti: Matai, va, netvarka: vieno[je] puodynėlė[je] prišãlę kokių uogų, kito[je] kokio pieno rūgšto Mžš. 3. intr. LL101 gerokai prikęsti šalčio: Rudenį piemenėliai privargsta, prišą̃la ant lietaus Gs. Kiek prìšala [piemenys] po pievas rytmečiais! Rdn. Vai daug prišalaũ besargaudamas! Prn. Prišãlus i pribadavus esu – iš kur ta sveikata Brb. Panevėžin važinėt – tau juokai?! Būdavo, prišąlù, laukiu laukiu – mašinos nėr Mžš. Apsivilk gerai: ir teip prišálsi, lig sulauksi Skd. Užtektinai prìšalė su silkais, dabar maunas vilnones pančekas Krš. Ana daug prialkdavus, prišaldavus, da daugiau priraudodavus, tarnaudama par svetimus žmones Tvr. Arklys, prišalęs per dieną, lėkė namo kaip patrakęs . | refl. NdŽ. 4. intr. smarkiai sušalti, sužvarbti: Prišãlo ir apsirgo Dt. Prišalaũ, prišalaũ – tik lipk an pečiaus ir gulėk Mlt. Tas Stasys apsirgs: matos, prišãlo Mžš. Važiavo į mišką, prìšalė, krito antrą kartą, i gatavas Sk. 5. tr. PnmŽ nušaldyti: Klumpės šalčio nepraleidžia, neprišalaū kojų Eiš. Basas – nei jis prišą̃la tas kojas, nei jam dygu Skr. Tu veidą prišãlus – sniegu patrink Mrj. Prišaltì veidai tavo Krok. Jo kiek prišálta kojos, tai jam nieko Lp.intr. būti šalčio pažeistam, apšalti: Man pirštas mažumą prišãlęs KI471. 6. intr. būti šalčio apgadintam, apšalti (apie daržoves, vaisius, augalus): Jūs andai atvežėt prišãlusias bulves Al. Reik tabokus nuskinti, paskuo prišáls Varn. Kai prišãlo obuoliai, tai kap smukte susmuko Gs. Prišãlo medžiai, tai i nėr obuolių Plv. 7. intr. impers. pakankamai šalti: Gana prišãlo NdŽ. | refl. NdŽ. 8. inr. NdŽ daugeliui negyvai sušalti, žūti nuo šalčio: ^ Aš mačiau daug tokių šventam Jone patvory prišalusių (juok.) LTR(Šmn). 9. intr. pasidaryti žemos temperatūros (apie patalpą): Šalta, atdaras langas – prìšalė troba kaipmat Krš. \ šalti; apšalti; atšalti; paatšalti; įšalti; iššalti; paiššalti; nušalti; pašalti; peršalti; prašalti; prišalti; sušalti; užšalti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • prišalti — prišálti vksm. Kibi̇̀ras prie žẽmės prišãlo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prisalti — 1 prisalti intr. 1. žr. 1 susalti 1: Jau mažiau reik – tris valandas, keturias ka jis (salyklas) ten, kaip susaldai, pastovėt, prisal̃t Šl. 2. prisirišti, prikibti, prilipti: Kam te teip prisalt, jei paskiau nuo mergos neatstrauki Trgn. ^ Nuėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašalti — pašalti, pašą̃la (pàšala, pašal̃na; sta), pašãlo (pàšalė LD424(Zt)) K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ; R, MŽ, N, L 1. intr. impers. kurį laiką šalti: Dieną kitą pašal̃s, ir vėl atlydys DŽ1. Pastojo pilnatis, dabar pašal̃s kokias dvi nedėlias Žl. 2. intr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsalti — 1 apsalti intr. 1. B, N, K, Š, Auk, Pg pasidaryti saldžiam, saldesniam: Gerai apsãlo toj broga Azr. Apsmukinau ruginių miltų, paturėjau apdengtus pusdienį, kad apsaltų Tvr. Ir šulinėse vanduo apsalnąs LTR(Vdk). Saldus buvo [cukrus]: gabaliuką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšalti — apšalti, apšą̃la (àpšala, apšal̃na, sta; Sut), apšãlo (àpšalė) K, Š, NdŽ, KŽ; SD199, R56,163, MŽ75, 215, Sut, N, L, Rtr 1. intr. Btrm apsitraukti ledu, apledyti, apšarmoti: Lenciūgas apšãlęs drūkčiausiu ledu Gd. Apšal̃na viskas, i skalbi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsalti — 1 atsalti intr. Mlt atlyžti: Kai gavo į antausį, ir atsãlo Krkl. salti; apsalti; atsalti; įsalti; nusalti; pasalti; prisalti; susalti; užsalti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšalti — atšalti, atšą̃la (àtšala, atšal̃na, sta Š), atšãlo (àtšalė) K, NdŽ, DŽ, KŽ; R, MŽ, M, L, Rtr 1. intr. Pc, Krs, Btrm pasidaryti šaltesniam, atvėsti (apie orą): Atšãlo orai Š. Atšą̃la oras kokią dieną, kitą Rm. Po graudimui oras atšą̃la Tvr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššalti — iššalti, iššą̃la (ìššala Š, KŽ, iššal̃na, sta Š, KŽ), iššãlo (ìššalė Š) intr. K, Rtr, DŽ, KŽ; N, M, L, LVI795 1. daigeliui ar viskam sunykti, žūti nuo šalčio: Agurkai iššãlo J. Šiemet daug vaismedžių iššãlo NdŽ. Anais metais iššãlo sodas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kosulys — kosulỹs sm. (3a) K; SD86, B spazmiškas, su karkesiu iškvėpimas, kosėjimas: Kosulỹs gižina, ir kosėti reik J. Netrukus Monika išgirdo atsiveriant tvarto duris, vyro kosulį P.Cvir. Nuo kosulio gerti aviečių lapų arbatą Sml. Valgant pusryčio, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusalti — 1 nusalti 1. žr. 1 susalti 1: Pakaštavojau – net šaukštas saldus: nusãlo salymas Klt. 2. intr. nusilpti: Iš pradžių kalbėjo gerai, o ant galo taip nusãlo, kad vos galėjai suprasti, ką sako Bt. ◊ širdìs nusãlo silpna pasidarė: Man širdìs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”